Tėvystė – turbūt didžiausias žmogaus išbandymas gyvenime. Tai lyg sunkiai prognozuojami karjeros laipteliai. Žengiame jais, dažniausiai nesusimąstydami, kiek atsakingai pasvertas turi būti kiekvienas žingsnis.
Jei būtų „Geriausias pasaulyje tėvystės vadovėlis“, daugelis tėvų nepagailėtų pinigų ir laiko jį nusipirkti ir skaityti. Bet vieno „geriausio“ nėra. Yra parašytų knygų ir straipsnių, kuriuos skaitant kiekvienas atsirenkate kas jums svarbu, priimtina. Kiekvienas turite savo išeitinės šeimos modelį, patirtį joje, ir tuo vadovaudamiesi, stengiatės nekartoti „tėvų klaidų“.
Tačiau pasitaiko situacijų, kai negelbsti nei žinios, nei patirtis. Užplūdusios emocijos, užsitęsusi ir nebevaldoma situacija, pasibaigusi kantrybė, suvokimas, „kad nebežinau ką daryti?“ - tai dažna tėvų būsena. Sunku pripažinti savo bejėgiškumą prieš mažą būtybę, kuri, atrodo, turi daugiau kantrybės ir atkaklumo nei suaugę. Būtent tokiais momentais ir prarandamas emocinis objektyvumas, daugelį apima noras greičiau „pabėgti“ nuo šios būsenos, priimamas sprendimas nusileisti ir pasiduoti. Taip mažoji būtybė skina vieną pergalę po kitos, kol pasidaro neašku, kas ką auklėja, kas už ką yra atsakingas.
Jei būtų „Geriausias pasaulyje tėvystės vadovėlis“, daugelis tėvų nepagailėtų pinigų ir laiko jį nusipirkti ir skaityti. Bet vieno „geriausio“ nėra. Yra parašytų knygų ir straipsnių, kuriuos skaitant kiekvienas atsirenkate kas jums svarbu, priimtina. Kiekvienas turite savo išeitinės šeimos modelį, patirtį joje, ir tuo vadovaudamiesi, stengiatės nekartoti „tėvų klaidų“.
Tačiau pasitaiko situacijų, kai negelbsti nei žinios, nei patirtis. Užplūdusios emocijos, užsitęsusi ir nebevaldoma situacija, pasibaigusi kantrybė, suvokimas, „kad nebežinau ką daryti?“ - tai dažna tėvų būsena. Sunku pripažinti savo bejėgiškumą prieš mažą būtybę, kuri, atrodo, turi daugiau kantrybės ir atkaklumo nei suaugę. Būtent tokiais momentais ir prarandamas emocinis objektyvumas, daugelį apima noras greičiau „pabėgti“ nuo šios būsenos, priimamas sprendimas nusileisti ir pasiduoti. Taip mažoji būtybė skina vieną pergalę po kitos, kol pasidaro neašku, kas ką auklėja, kas už ką yra atsakingas.
Neabejotinai vaikus veikia tėvų asmeninės arba santuokos krizės. Krizė - tai laikotarpis, kada žmogus, nors ir bijo pokyčių, tačiau negali gyventi taip, kaip anksčiau. Tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią situaciją, kurioje jis negali pasinaudoti turimais problemų sprendimo įgūdžiais, arba tų įgūdžių nebepakanka. Apie krizes žmonės nemėgsta viešai kalbėti, tačiau apie jas galime spręsti pagal skyrybų statistiką. Santuokos krizės dažniausios pirmais - septintais (dar vadinama ankstyvąja) ir maždaug septynioliktais (vėlyvoji santuokos krizė) santuokos metais. Asmeninės krizės gali įvykti įvairiais amžiaus tarpsniais: netekus mėgstamo darbo, susirgus sunkia liga, netekus brangaus žmogaus, neplanuotai pastojus... Destruktyviausia šeimai yra vėlyvoji santuokos krizė, kuri dažnai sutampa su amžiaus vidurio krize. Atsiranda noras kardinaliai keisti gyvenimą. Tačiau šios krizės nauda - šansas iš tiesų pakeisti savo gyvenimą norima linkme, ieškant naujų bendravimo formų su sutuoktiniu, paaugusiais vaikais ir kitais artimaisiais, draugais, kitaip leisti laisvalaikį, atrasti mėgstamą hobį, net įgyti kitą profesiją. Krizės įveikimas priklauso nuo pačio krizę išgyvenančio asmens: ar jis rinksis destrukciją ir įtampą, ar asmeninį tobulėjimą ir kūrybą. Krizių neišvengsime, bet iš jų galime išeiti pasimokę.
Mūsų komandoje yra specialistų, galinčių padėti atstatyti pusiausvyrą šeimoje ir asmeniniame gyvenime. Rengiamuose seminaruose "Tėvystei" ir "Sau" galite ne tik išgirsti patarimų, kaip valdyti „nevaldomas“ situacijas, bet ir pasimokyti iš kitų žmonių patirties. Individualiose konsultacijose gilinamės į konkretų atvejį, žmonių išgyvenimus ir emocijas, analizuojame ir modeliuojame tinkamiausią atitinkamoje situacijoje elgesį. Konsultuojame ir suaugusius, ir vaikus.
Mūsų komandoje yra specialistų, galinčių padėti atstatyti pusiausvyrą šeimoje ir asmeniniame gyvenime. Rengiamuose seminaruose "Tėvystei" ir "Sau" galite ne tik išgirsti patarimų, kaip valdyti „nevaldomas“ situacijas, bet ir pasimokyti iš kitų žmonių patirties. Individualiose konsultacijose gilinamės į konkretų atvejį, žmonių išgyvenimus ir emocijas, analizuojame ir modeliuojame tinkamiausią atitinkamoje situacijoje elgesį. Konsultuojame ir suaugusius, ir vaikus.